atbūgti — intr. pasidaryti jautriam, skaudžiam: Atbūgo kojų apačios, kalnus bevaikščiojant Varn. Atbūgo (atšipo) dantys nu agrastų Šts. būgti; atbūgti; įbūgti; išbūgti; pabūgti; subūgti; užbūgti … Dictionary of the Lithuanian Language
būgti — būgti, sta, o intr. 1. K bijoti: Medžiai, žvėrys būgsta to žaibavimo brš. Jis strovos baidos (paraštėje būgsta) BBJob33,20. 2. nepakelti, netverti: To karščio didžiai būgt tur paukšteliai medinieji K.Donel. Akys būgo nu tų gražybių, nu spindulių… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbūgti — intr. BzF103 išsigąsti. būgti; atbūgti; įbūgti; išbūgti; pabūgti; subūgti; užbūgti … Dictionary of the Lithuanian Language
pabūgti — intr. 1. R pabijoti, pasibaisėti, nusigąsti: Ans pabūgo važiuoti, t. y. pabijojo J. Aš šiandien pabūgau lytaus ir į miestą nenuvažiavau Gr. Ko tu pabūgai? K. Kasė pinigus, bet pabūgo Sv. Pati net pabūgusi savo sapnų Mair. O ko pavytot, žalios… … Dictionary of the Lithuanian Language
užbūgti — intr.; N pasidaryti bailiam. būgti; atbūgti; įbūgti; išbūgti; pabūgti; subūgti; užbūgti … Dictionary of the Lithuanian Language
įbūgti — intr.; BPI296 įsibauginti, pabijoti: Įbūgo sūnus žiūrėti, t. y. pabijojo J. Ans teip įbūgęs tos operacijos KlvrŽ.Tas jau būs įbūgęs, daugiau nebateis Skd. Levas ... nū to laiko įbūgo žmogaus, jog iš tolo bėga šalin BM349. | prk.: Nutils įbūgusi… … Dictionary of the Lithuanian Language